aimanuojantys beržai

Nežinau ar pastaruosiomis dienomis gyvenimas daug geresnis, ar man tiesiog paliko labiau pochui. Jaučiuos geriau, galbūt todėl, kad miegu daugiau, galbūt todėl, kad geriu daugiau arbatos, galbūt todėl, kad mano kambarys kvepia levandomis. Turbūt ankščiau išsvaistydavau daug laiko galvodama apie žmones, kurie nėra nei sekundės pagalvoję apie mane. Bet viskas gerai, nes man patikdavo apie juos galvot. Ir dabar noriu apie juos galvot, bet kaip mamukas sakydavo: svarbu ne, kad nori, o kad reikia. O šiuo metu reikia pamiršt. Jau labai senai reikejo paleist kaikuriuos žmones, kuriuos laikau prisirišus labai arti. Bet taip lengviau kvepuot, kai niekas nelaiko už gerklės. Lengviau kalbėt, kai niekas neužkimšęs burnos. Lengviau matyt, kai niekas neuždengęs akių. Bet svarbiausia lengviau pajaust, kai niekas nespalvina jausmų. Karočia god bless you, and god bless me.