po raukšlėta oda

Nevienas mano sutiktas žmogus sako esąs geras, vien todėl, kad nedaro nieko blogo. Tik iškyla klausimas: ar visi tie "geri" žmonės išgirdę šauksmą 4 valandą ryto, suskubtų padėti? Nesupraskit klaidingai, nesakau, kad pati esu labai geras žmogus, dažnai praeinu pro alkaną šunį, ar neduodu 5 centų pavargusiai moteriai, bet esu gera su savais. Jeigu visi būtume geri su savo šeima, draugais ir pažįstamais viskas būtų kitaip. Jei būtų bent kiek mažiau neapykantos, bent kiek. Jei tik tėvas įstengtu mylėti savo vaiką, jei tik vyras įstengtų mylėti savo žmonos buvusį, viskas būtų kiek kitaip, kiek geriau negu dabar.

kibirą gėlių

 Ateinu čia retai, todėl atėjus visad noriu pasakyt kažką gero, kanors prasmingo, kas padėtų, gal truputį jums, gal truputį man. Ir šiandien pasakysiu, ką girdit ant kiekvieno kampo. Darykit tai, kas daro jus laimingus. Ir nesvarbu ar tai važiuoti dviračiu, ar skaityti įvairias knygas, pirkti gėles iš varganos močiutės prie parduotuvės ar vaikščioti mieste su aukštakulniais kol nutirps pėdos. Niekada neslėpkit savęs, nes jūs nuostabūs, visi iki vieno ir niekada nepamirškit savęs mylėt, bent porą valandų į dieną.

garbės rytas

 Aš ir vėl čia, aš ir vėl trumpam. Noriu pasakyti jums, turbūt ir sau, kad turit stengtis kuo mažiau bendrauti  ir būti šalia žmonių, kurie verčia jus jaustis mažais. Pati turiu ne vieną pažįstamą,kuris nepraleidžia progos man priminti,kad esu prastesnė ir aš turiu pakankamai savo blogų minčių apie save, man nereikia,kad kiti man sukištų į smegenis savąsias.Taigi, prižadėkit man, prižadėsiu ir aš, kad nebebendrausim su tokiais žmonėm, kad būsim tik su draugais su kuriais gera. Maži žingsniukai iki laimės, 9 pėdos ir mes jau čia.

trys metrai virš dangaus

 Atsigeriu arbatos puodelį ir mąstau. Mąstau ko man trūksta iki pilnos laimės. Gal mėlynesnio dangaus, gal cukraus arbatoje, o gal dar vieno puodelio arbatos. Dar vienas puodelis, šįkart kakavos ir vėl mąstau, tik šįkart kitaip. Galvoju,kad man nieko nebereikia, aš jau laiminga. Prireikė laiko,kol supratau,kad man nebeliūdna, nes prireikė laiko,kol išmokau atleist. Kai nebelaikai pykčio savyje, palieka lengviau ir pati palieki lengvesnė, lyg galėtum pakilt tris metrus virš dangaus. Dažniausiai pykstame ant ko nors ir patys to nesuvokiame, todėl vis negalim atrast ramybės, o jos reikia visiem. Išmokit atleist ir nereikės mėlynesnio dangaus, daugiau cukraus arbatoje ar dar vieno arbatos puodelio, prižadu.

for you

Niekada nepamirškit,kad užtenka vieno bilieto ir viskas gali pasikeist. Kardinaliai. Ir koks skirtumas su traukiniu, lėktuvu ar autobusu, svarbu kur ir pas ką. Bet niekada nepamirškit ir to,kad dažnai bilieto atgal gali ir nebebūt.

maybe tonight i'll call you

Kai tikrai myli žmogų nenori jo laikyt, nenori būt jam inkaru, supranti,kad reikia paleist, nes negali būt tokia savanaudė ir prašyt,kad jis pasiliktų. Sugalvoji penkiasdešimt būdų atsisveikint ir apsimeti,kad neskaudu. Visus žmones,kuriuos dabar turim prisirišę prie savęs, anksčiau ar vėliau teks paleist, tik klausimas, ar būsim pakankamai stiprūs gyvent be jų? Nes kai tikrai myli žmogų, mokėsi jį paleist, bet niekada neužmirši.

 Aš labai greit pasiilgstu žmonių ir užknisa žinot, kad jie nepasiilgo manęs

if i had to choose between breathing and loving you i would use my last breath to say i love you .

oh boy

Kartais nėra blogai kreipti dėmesį į smulkmenas, juk iš jų ir susideda visas mūsų gyvenimas. Kartais maži sentimentalūs dalykai daro mūsų gyvenimą spalvingesnį, juk visi turim kvailų dalykų, kurie mus džiugina. Pavyzdžiui aš dažnai, net nesusivokiu,kaip įvairūs dalykai, nulemia mano nuotaiką. Kokią muziką klausau, ką aš apsirengus, kaip man šiandien atrodo plaukai, kokią arbatą gėriau pusryčiams - visa tai smulkmenos, bet jos ir sudaro visą dieną. Taigi, geros jums dienos, neabejoju,kad ji tokia ir bus. bučkis.